Carl Gustav Jung "Psichologija ir religija"

Tai ką tu darai yra pavojinga. Religija nėra mokestis, kurį sumokėjęs išsivaduotum nuo moters vaizdinio, nes šis vaizdinys yra būtinas. Vargas tiems, kurie naudoja religiją kaip sielos gyvenimo antrosios pusės pakaitalą. Jie klysta ir bus prakeikti. Religija nėra pakaitalas; tai galutinis tikslas, į kurį nukreipta visa kita sielos veikla. Iš tavo gyvenimo pilnatvės turi gimti tavoji religija, ir tik tada tu būsi palaimintas. (Ištrauka iš paciento sapno).
                                                                ______________

Kokiai nors intelektualinei vidutinybei, pilnai racionalistinio išsilavinimo, labai gera gynybos priemone tampa padėtį supaprastinanti mokslinė teorija. Taip yra todėl, kad šiuolaikinis žmogus be atodairos tiki viskuo, kam prikabinta "moksliškumo" etiketė. Ši etiketė tuojau pat nuramina sielą, beveik taip pat greitai kaip Roma locuta couse finita (Roma pasakė, ginčas baigtas). (48p.)

                                                                _______________

Slopinimą galima prilyginti sąmoningam moraliniam pasirinkimui, tačiau išstūmimas - gana nemoralus nemalonių sprendimų atsikratymo būdas. Slopinimas gali sukelti rūpesčių, konfliktų ir kančių, bet niekada - įprasto tipo neurozės. Neurozė - tai teisėto kentėjimo pakaitalas. (77p.)

                                                                 ________________

Nusidėjėliai, nesuvokiantys savo nuodėmių, skaudžiai nebaudžiami. Retkarčiais nesąmoningus veiksmus nubaudžia įstatymas, bet išpažinties klausytoją bažnyčioje domina tik tie darbai, kuriuos pats nusidėjėlis sieja su nuodėmingumo jausmu. Tačiau gamta nesąmoningų nusidėjėlių visai nesigaili. Ji baudžia juos taip pat griežtai, kaip ir sąmoningai nusižengusius. Todėl ir matome, kaip kartą pastebėjo dievobaimingasis Drummond, jog kaip tik aukštos moralės žmones, nesuvokiančius tamsiosios savo pusės, apninka ypatingas irzlumas bei pragariškos nuotaikos, ir dėl to jie darosi nepakenčiami savo giminaičiams. (78p.)