iš "Mobio Diko"

Kaip šiandien regiu jį - išbalusį, nudryžusiu švarku ir tokiu pat nudryžusiu kūnu, siela ir smegenimis. Dienų dienas jis braukinėjo dulkes nuo senų žodynų ir gramatikų savo nepaprasta nosine, tarsi pasityčiojimui išmarginta viso pasaulio tautų vėliavomis. Jis mėgo valyti dulkes nuo senų gramatikų; šį romų darbą dirbant nejučia atplūsdavo mintys apie mirtį.

įkvėptas Jono Meko entuziazmo pradėjau šį veikalą. žadu skaityti būtent tokiais tempais kaip rekomenduojama. one-two-three chapters a day.

zappos filosofija

čia spausti.

Iš "Graiko Zorbos"

-Kristus užgimė, tu išmintingasis Saliamone, tu plunksnagraužy! Tik jau, būk geras, neklausinėk kaip kvailys: tikrai užgimė ar ne? Iš tikrųjų užgimė, mano mielas, ir nebūk tu pagaliau asilas! "Jeigu paimsi didinamąjį stiklą ir pradėsi juo tyrinėti mūsų geriamąjį vandenį,- pasakojo kartą man vienas inžinierius,- pastebėsi vandenyje plaukiojančius mažyčius mažyčius kirminėlius, kurių šiaip plika akimi nematyti. Pastebėsi kirminėlius ir nenorėsi gerti. Bet jeigu negersi vandens, numirsi iš troškulio." Taigi sudaužyk tą nelemtą didinamąjį stiklą, šefe, kad tučtuojau išnyktų kirminiukai ir tu galėtum atsigaivinti vandeniu.