2012-08-20

Iš Kortasaro "Žaidžiame klases"

Jei kam būtų gana savęs ir savo vienatvės, ar tas, nesitenkindamas bendravimu su pačiu savimi, imtų ieškoti pramogų kine arba viešnamyje, pas draugus arba įtemtame darbe, arba santuokoje, idant būtų bent jau vienas-tarp-kitų? Šitaip - paradoksaliai - vienatvės perteklius veda į bendravimo perteklių, į didelę klaidą - svetimą kompaniją, prie vienišiaus veidrodžių ir aidų salėje. Visgi tokie žmonės kaip jis ir daugel kitų, žmonės, priimą save (arba atmetą, tačiau tik tokie, kur gerai save pažįsta), prieina patį baisiausią paradoksą; sustoja prie pat bendravimo ribos ir nesugeba jos peržengti. Tikrasis bendravimas, kurį sudaro stabilūs santykiai, įstabus taikymasis prie pasaulio, negali būti vienpusis: ištiestą ranką turi pasitikti kita, iš kitur, iš kitos pusės.

2012-04-23

iš "Mobio Diko"

Kaip šiandien regiu jį - išbalusį, nudryžusiu švarku ir tokiu pat nudryžusiu kūnu, siela ir smegenimis. Dienų dienas jis braukinėjo dulkes nuo senų žodynų ir gramatikų savo nepaprasta nosine, tarsi pasityčiojimui išmarginta viso pasaulio tautų vėliavomis. Jis mėgo valyti dulkes nuo senų gramatikų; šį romų darbą dirbant nejučia atplūsdavo mintys apie mirtį.
įkvėptas Jono Meko entuziazmo pradėjau šį veikalą. žadu skaityti būtent tokiais tempais kaip rekomenduojama. one-two-three chapters a day.

2012-04-05

Iš "Graiko Zorbos"

-Kristus užgimė, tu išmintingasis Saliamone, tu plunksnagraužy! Tik jau, būk geras, neklausinėk kaip kvailys: tikrai užgimė ar ne? Iš tikrųjų užgimė, mano mielas, ir nebūk tu pagaliau asilas! "Jeigu paimsi didinamąjį stiklą ir pradėsi juo tyrinėti mūsų geriamąjį vandenį,- pasakojo kartą man vienas inžinierius,- pastebėsi vandenyje plaukiojančius mažyčius mažyčius kirminėlius, kurių šiaip plika akimi nematyti. Pastebėsi kirminėlius ir nenorėsi gerti. Bet jeigu negersi vandens, numirsi iš troškulio." Taigi sudaužyk tą nelemtą didinamąjį stiklą, šefe, kad tučtuojau išnyktų kirminiukai ir tu galėtum atsigaivinti vandeniu.

2012-02-11

http://www.youtube.com/watch?v=pKMCkTtV4v0&feature=related

visada sugraudindavo šita meliodija - nuo gilios vaikystės iki šiol.

2012-02-08

„Pavasarį parašytas eilėraštis nebūtinai išlaikys rudens išbandymą.“

Kaip gyvent – klausė manęs laiške tas,
kurį ketinau klausti
to paties daikto.

Iš naujo ir taip, kaip buvo,
kas matyti iš to, kas anksčiau pasakyta,
nėr svarbesnių klausimų
už naivius klausimus.


Wisława Szymborska
http://www.alfa.lt/straipsnis/13607666/Sodyba=2012-01-23_09-52/