Kūjelių įrašų darbai

F.S. Fitzgerald "Šioje rojaus pusėje"

-...Norėjau būti paprastu žmogumi, bet mano mergina šitokio požiūrio nesuprato.
- Rasi kitą.
- Viešpatie! Taip tai net negalvok. Gal dar pasakysi, kad jeigu ta mergina būtų buvusi verta dėmesio, ji būtų manęs palaukusi? Ne, gerbiamasis pone, iš tikrųjų, dėmesio verta mergina nelaukia jokio vyro. Jei manyčiau, kad bus kita, išvis nebetikėčiau žmogaus prigimtimi. Gal kiek pažaisiu, bet Rozalinda buvo vienintelė mergina šitame plačiame pasaulyje, kuri būtų galėjusi mane turėti visam laikui.
- Na, - nusižiovavo Tomas, - jau gerą valandą klausausi tavo išpažinties. Bet man vis dėlto malonu matyti, kad kai ką vėl vertini griežtai ir besąlygiškai.
- Taigi, - nenoriai sutiko Amoris. - Bet kai matau laimingą šeimą, mane tiesiog verčia vemti.
- Laimingos šeimos ir nori, kad žmonės taip jaustųsi, - ciniškai tarė Tomas.

...

Iš Kortasaro "Žaidžiame klases"

Jei kam būtų gana savęs ir savo vienatvės, ar tas, nesitenkindamas bendravimu su pačiu savimi, imtų ieškoti pramogų kine arba viešnamyje, pas draugus arba įtemtame darbe, arba santuokoje, idant būtų bent jau vienas-tarp-kitų? Šitaip - paradoksaliai - vienatvės perteklius veda į bendravimo perteklių, į didelę klaidą - svetimą kompaniją, prie vienišiaus veidrodžių ir aidų salėje. Visgi tokie žmonės kaip jis ir daugel kitų, žmonės, priimą save (arba atmetą, tačiau tik tokie, kur gerai save pažįsta), prieina patį baisiausią paradoksą; sustoja prie pat bendravimo ribos ir nesugeba jos peržengti. Tikrasis bendravimas, kurį sudaro stabilūs santykiai, įstabus taikymasis prie pasaulio, negali būti vienpusis: ištiestą ranką turi pasitikti kita, iš kitur, iš kitos pusės.